Priešmokyklinio ugdymo programa: vaiko pasiekimų aprašas

Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas kelia klausimus apie artimiausios aplinkos gyvąją ir negyvąją gamtą, aiškinasi kai kuriuos gamtoje vykstančius pokyčius ir dėsningumus.

Žaisdamas, patirdamas visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas gamtos objektus bei reiškinius pastebi ir savais žodžiais apibūdina ryškiausius požymius, panašumus ir skirtumus; objektus lygina, grupuoja.

Planuoja savo sumanyto arba aptarto tyrimo žingsnius, pasirenka priemones, gamtinę medžiagą ir atlieka paprastą tyrimą, laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos.

Savais žodžiais apibūdina tyrimo eigą, rezultatus, samprotauja, kaip tobulintų savo tyrimą, ką kitą kartą darytų kitaip.

Atpažįsta artimiausioje aplinkoje dažnai girdėtas gamtamokslines sąvokas ir jas vartoja kalbėdamas.

Prieinamuose informacijos šaltiniuose atranda iliustruotą informaciją apie gamtos objektus, reiškinius, tyrimus, ją aiškinasi.

Savais žodžiais, piešiniais, vaizdinėmis priemonėmis, simboliais perteikia paprasčiausią gamtamokslinę informaciją.

Bendrose veiklose veikdamas kartu su kitais ir reflektuodamas, žinojimą sieja su savo paties, bendraamžių ir naujai įgytu patyrimu bei atradimais.

Savais žodžiais pasakoja apie gamtos reikšmę žmogui, paaiškina, ko reikia, kad jis gerai jaustųsi, būtų sveikas.

Samprotauja apie atsakingą ir saugų elgesį gamtoje, pastebi akivaizdžius žmogaus teigiamo ir neigiamo elgesio gamtoje pavyzdžius.

Žaisdamas, tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai; tausoja išteklius (užsuka čiaupą, išjungia šviesą, taupo popierių, uždaro duris ar pan.); rūšiuoja panaudotų medžiagų atliekas.

Savais žodžiais nusako, ką veikia gamtininkas, mokslininkas, pateikia artimosios aplinkos pavyzdžių, kaip išradimai palengvina žmogaus gyvenimą.

Žaisdamas, bendraudamas, veikdamas vienas ir kartu su kitais paaiškina, kad reikia gerbti savo gimtąją kalbą, tarmę, kitas kalbas.

Bendraudamas klausosi kito, išsako savo ir išklauso kitų nuomonę; nusako planuojamos veiklos eigą, rezultatą; reaguoja į kitų klausimus, prašymus, pastebėjimus; pasitikslina, paprašo pakartoti, jeigu ko nors nesuprato; taiko kai kurias kalbos etiketo taisykles: pasisveikina, atsisveikina, padėkoja ir kt.

Išklauso neilgus skaitomus ar pasakojamus tekstus, aptaria jų turinį: aiškiai nusakytus įvykius (kas vyko?), laiką (kada vyko?), vietą (kur vyko?), įvardija ir trumpai apibūdina aiškiai tekste išskirtus veikėjus, nusako aiškiai atskleistą teksto temą (apie ką?).

Kalba, stengdamasis atsižvelgti į kalbėjimo tikslą: papasakoja, informuoja, paaiškina, apibūdina; į situaciją: stengiasi pozityviai bendrauti, suprasti, rasti bendravimo būdą su bendraamžiu, suaugusiuoju, grupėje, viešoje vietoje, su įvairių poreikių ir gebėjimų turinčiais asmenimis (kitakalbiais, kalbos, regos, klausos ir kitokių sutrikimų turinčiais asmenimis).

Kalbėdamas pažįstamose situacijose laikosi temos. Siekdamas sudominti, stengiasi pasakoti emocingai, naudojasi kai kuriomis neverbalinės kalbos galimybėmis (gestais, mimika ir kt.).

Žaidžia kalba, gausina žodyną naujais nesudėtingais žodžiais. Dažniausiai atpažįsta (spėja) nežinomo žodžio reikšmę remdamasis kontekstu ir (ar) savo patirtimi. Kai kuriems žodžiams pateikia sinonimus, antonimus (nevartodamas sąvokų), pradeda suprasti kai kurių dažnai girdimų žodžių perkeltinę prasmę.

Žaisdamas įvairius kalbinius žaidimus, klausinėdamas, ieškodamas informacijos paties pasirinktuose ar pasiūlytuose šaltiniuose (knygose, internete ir kt.) tyrinėja kalbą ir ja eksperimentuoja.

Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas mokosi skaityti ir rašyti: skiria raides nuo kitų ženklų ir simbolių, sieja garsą su raide; atpažįsta daugumą abėcėlės raidžių, perskaito nesudėtingus pavienius žodžius, užrašus, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai skaitomus ir suprantamus tekstus.

Žaisdamas parašo daugumą spausdintinių abėcėlės raidžių (kartais raides rašo veidrodiškai). Spausdintinėmis raidėmis parašo savo vardą, paprastesnius žodžius, bando kopijuoti aplinkoje matomus žodžius ranka ir kompiuterio klaviatūra. Bando tinkamai laikyti rašiklį.

Tyrinėja knygas, žurnalus, kitus spausdintus, elektroninius leidinius, jų iliustracijas; nurodo teksto skaitymo kryptį, skiria puslapio, knygos pradžią, pabaigą ir kt.; saugo ir tausoja spausdintus leidinius.

Pasakoja apie savo mėgstamas knygas, veikėjus, komentuoja jų poelgius, nuotykius, seka girdėtas trumpas lietuvių ir kitų tautų pasakas, mena mįsles, deklamuoja trumpus eilėraščius, dažniausiai intuityviai skiria eiliuotą tekstą nuo prozos, dalijasi įspūdžiais.

Žaisdamas, veikdamas vienas ar drauge su kitais, mėgaudamasis kūrybos procesu kuria įvairius nesudėtingus tekstus (istorijas, pasakas, eilėraščius, dainų tekstus, mįsles ir kt.), kuria ir gamina knygas, sienlaikraščius, atvirukus, sveikinimus, reklamas, „rašo“ laiškus ir kt., pasitelkdamas savo pasirinktas ar pasiūlytas vizualiąsias raiškos priemones. Savo darbus pristato kitiems.

Išreiškia savo jausmus, išgyvenimus, patirtį piešiniais, paties sugalvotais ženklais. Naudoja įvairius jam žinomus ar pasiūlytus simbolius informacijai perteikti.

Žaisdamas, veikdamas su aplinkos daiktais kasdienėse situacijose skaičiuoja pirmyn iki 20, atskaičiuoja nuo bet kurios vietos 10 ribose. Nurodo daikto vietą eilėje (pirmas, antras ir pan.). Pasakodamas dažniausiai derina skaičių ir giminę (pvz., dvi žvaigždės, du obuoliai). Sieja daiktų kiekį su atitinkamu daiktų skaičių žyminčiu simboliu ir atvirkščiai 10 ribose.

Žaisdamas, tyrinėdamas, veikdamas su aplinkos daiktais, juos jungdamas ir skirdamas atlieka sudėties ir atimties veiksmus 10 ribose; palygina objektų kiekį (vienu daugiau, mažiau, po lygiai ir pan.); vienas ar bendradarbiaudamas su kitais grupuoja, klasifikuoja objektus pagal pasirinktą arba nurodytą požymį (dydį, formą, spalvą ir pan.). Išrikiuoja iš eilės pagal vieną savybę (pvz., nuo trumpiausio iki ilgiausio), paaiškina, kokia tvarka sudėliojo objektus.

Žaisdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas su kitais gerai pažįstamose gyvenimiškose situacijose matuoja nedidelį atstumą, ilgį, tūrį, masę, naudodamasis dažniausiai naudojamu sąlyginiu matu, objektus palygina tarpusavyje (pvz., ilgesnis – trumpesnis, sunkesnis – lengvesnis, didesnis – mažesnis, daugiau – mažiau, toliau – arčiau, toks pat kaip – ne toks pat kaip).

Žaisdamas, tyrinėdamas kasdienėse situacijose įvardina skaičius iki 20; naudodamasis aplinkos daiktais atsako į klausimus, ko yra daugiau, mažiau, tiek pat, po lygiai ir pan.

Veikdamas vienas ar drauge su kitais artimiausioje aplinkoje atpažįsta aiškiais piešiniais, žodžiais, simboliais pateiktas sekas. Tyrinėdamas, stebėdamas, aiškindamasis pastebi ir nusako dėsningumus, juos pratęsia. Apibūdina žodžiais ar iliustruoja kitais jam žinomais ar pasiūlytais būdais judėjimo kryptį (pirmyn, atgal, į kairę, į dešinę), erdvėje esančių daiktų padėtį jo atžvilgiu (pvz., priešais mane, už manęs, šalia manęs, kairėje, dešinėje), kitų daiktų padėtį vienas kito atžvilgiu (aukščiau, žemiau, virš, po, prie, už).

Žaisdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas pažįstamose situacijose kuria nuoseklią kelių žinomų įvykių seką pagal laiką (kas kada vyko), bando sieti įvykius, kurie buvo vakar, šiandien ar bus rytoj bei nuolat pasikartojančius įvykius su konkrečia savaitės diena.

Vienas ar bendradarbiaudamas su kitais savo artimojoje aplinkoje, pasirinktais ar pasiūlytais būdais renka, fiksuoja gerai žinomus duomenis pagal vieną požymį, pasirinktu būdu juos pristato. Atlikdamas veiksmus, teikia pasiūlymus kitiems.

Stebėdamas, pažindamas, spontaniškai ar tikslingai tyrinėdamas realioje ar virtualioje aplinkoje pateiktus, atrastus ar pastebėtus matematinius objektus, atpažįsta plokštumos (apskritimą, kvadratą, stačiakampį, trikampį), erdvės (kubą, rutulį) figūras, bando jas apibūdinti, palyginti, grupuoja (pagal vieną požymį), modeliuoja. Konstruoja, išbandydamas artimosios aplinkos gerai žinomas medžiagas, jų jungimo galimybes. Domisi, klausinėja, keldamas klausimus „kodėl“.

Derindamas žodinę kalbą, gestus ir kitokią kūno kalbą bei konkrečius objektus, spontaniškai dalinasi įspūdžiais, kaip atlikto veiksmus ir kokia seka. Remdamasis ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip. Bendradarbiauja grupėje, priima kitų sprendimus.

Vienas, poroje ir grupėje, dažnai derindamasis prie kitų vaikų tembro, tempo, garsumo, ritmo ar judesių išmoksta dainų, žaidimų, ratelių, šokių; savaip pavaizduoja įvairius įsivaizduotus bei tikrus veikėjus.

Žaisdamas, tyrinėdamas, improvizuodamas, konstruodamas išbando dailės priemones (pvz., pieštukus, teptukus, kreideles, guašą, molį, gamtos ir netradicines medžiagas), kuria paties pasirinkta ar pasiūlyta dailės technika. Spontaniškai taiko įvairias kūrybines idėjas, ieško naujų raiškos būdų. Kartu su kitais bendruomenės nariais puošia grupės erdves ir kasdienę aplinką.

Žaisdamas, tyrinėdamas, improvizuodamas, kurdamas išbando ir naudoja pasigamintus arba dažniausiai prieinamus ir lengvai valdomus muzikos instrumentus, kūno perkusijos garsus bei balso galimybes. Panaudoja išmoktus ritmikos bei melodinius darinius savo kūryboje ir pagrindžia savo pasirinkimą. Pateikia savo muzikines idėjas piešiniu, simboliais, ženklais arba naudodamas skaitmenines įrašymo technologijas. Kuria garsinius fonus.

Žaisdamas, tyrinėdamas kuria judesius ir jų sekas, improvizuoja, dažniausiai atsižvelgdamas į šokio nuotaiką ar temą. Išbando ir pritaiko įvairių paties sugalvotų ar parodytų judesių tempą, dydį, erdvės lygius, siekdamas pavaizduoti artimosios aplinkos objektus, gamtos reiškinius.

Per savo ar kitų inicijuotus teatrinius žaidimus išbando ir pritaiko įvairius paties sugalvotus ar parodytus judesius, veido išraiškas bei balso galimybes pavaizduojant skirtingus atliekamo kūrinio įvykius, veikėjus, jų emocijas ir jausmus. Panaudoja lėles, kostiumus, dekoracijas ir kitas priemones plėtojant naratyvinius žaidimus ir kūrinius. Stebėdamas, tyrinėdamas nusako, kaip kiti žmonės išreiškia emocijas ir jausmus balsu ir kūnu.

Tyrinėdamas, stebėdamas, kurdamas apibūdina daugumą linijų (trumpos, ilgos, storos, plonos, ryškios ir t. t.), spalvų ir keletą formų. Paaiškina, kas pavaizduota, nusako aiškiai perteiktą temą, idėją, nuotaiką.

Žaisdamas, tyrinėdamas, improvizuodamas skiria ir palygina muzikinius kontrastus (aukštai, žemai; garsiai, tyliai; ilgas, trumpas; tas pats, skirtingas; linksmas, liūdnas) bei paaiškina kai kurias dažniausiai vartojamas muzikines sąvokas klausant, kuriant ir atliekant įvairius muzikos kūrinius.

Apibūdina savo atlikto, sukurto ar stebėto šokio tempą, judesius, temą, nuotaiką, nusako pagrindinius judėjimo būdus.

Paaiškina, kaip pasakojimas ar teatro spektaklis paveikia jausmus, aptaria, kaip teatrinės raiškos priemonės (balsas, kūnas, lėlės, kostiumai, dekoracijos ir kt.) padeda juos išryškinti.

Dalijasi įspūdžiais, užduoda klausimus ir teikia pastebėjimus apie matytus koncertus, spektaklius, parodas, pavienius meno kūrinius ar bendraamžių raišką. Sulaukęs kitų (pvz., draugų, mokytojo) grįžtamojo ryšio tobulina savo muzikines, kinestetines, vaizduojamojo meno ar vaidybines idėjas.

Stebi, klausosi meno kūrinio ir trumpai nusako, kodėl kūrinys patiko ir kuo jis įdomus, kurios muzikinės idėjos, vaizduojamojo meno, šokio ar spektaklio dalys labiausiai patraukia dėmesį.

Bendradarbiaudamas su kitais ir naudodamasis savo sukurtais ar pasiūlytais kriterijais aptaria ryškiausius kūrinio elementus, kurie padeda jį priskirti konkrečiam lengvai atpažįstamam ir anksčiau girdėtam stiliui, žanrui ar laikmečiui.

Nusako, kur ir kada girdi muziką ar mato šokį, pastebi dailės kūrinius savo artimojoje aplinkoje, bendradarbiaudamas aptaria šių meno kūrinių paskirtis. Aptaria, kada ir kaip žmonės kūnu ir kalba rodo emocijas teatre ir gyvenime. Nusako, kuo skiriasi atlikėjų ir klausytojų vaidmenys.

Žaisdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas aptaria savo meninius pasirinkimus (pvz., kokios muzikos klausytis, kokias medijas rinktis, kaip dekoruoti savo aplinką, kokius spektaklius pamatyti ir kt.).

Aptaręs, patyrinėjęs paties pasirinktos ar pasiūlytos savos ir užsienio kultūros muzikos, šokio, teatro, dailės raiškos pavyzdžius, pagal pateiktus kriterijus nusako kelis aiškiai pastebimus panašumus ir skirtumus. Paaiškina, kuo tie skirtumai jam įdomūs.

Muzikine, šokio, teatro bei vizualiąja raiška prisideda prie ugdymo įstaigos ir savo aplinkos kultūrinio gyvenimo, pagal savo galimybes bendrauja su ugdymo įstaigos svečiais – menininkais.

Žaisdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas pasiūlo, kaip savo artimoje ar kitoje aplinkoje už ugdymo įstaigos ribų panaudoti ir plėtoti patirtas ar sukurtas muzikines idėjas, spektaklius bei kitus kūrinius.

Save ir savo gebėjimus vertina teigiamai, stebi ir atpažįsta kitų palankumo ir nepalankumo jam ženklus.

Įvairiose kasdienėse situacijose atpažįsta ir nusako savo ir kitų pagrindines emocijas: džiaugsmą, liūdesį, pyktį, baimę, nuostabą, jaudulį, pavydą; nusako, kokios emocijos vaizduojamos paveikslėliuose, vaizdo medžiagoje, nuotraukoje; naudoja įvairias veido mimikas, balso intonaciją, kūno kalbą norėdamas išreikšti savo jausmus ir emocijas.

Žaisdamas, tyrinėdamas, stebėdamas aptaria ir dažniausiai taiko būdus, kurie gali padėti pasijusti geriau, jei būna nusiminęs, piktas, susijaudinęs.

Sunkumų įveikai ieško tinkamų anksčiau aptartų arba pasiūlytų sprendimų, kurių pasekmes gali numatyti, tariasi su kitais ir atsižvelgia į jų nuomonę, siūlo ir priima pagalbą.

Dalyvaudamas įvairiose veiklose aptaria priimtų susitarimų, taisyklių prasmę bei naudingumą, dažniausiai jų laikosi. Atpažįsta patyčias ir smurtą, mokosi jų vengti ir į juos reaguoti.

Žaisdamas, tyrinėdamas, veikdamas vienas ir drauge su kitais atpažįsta kai kurias dažniausiai aplinkoje sutinkamas pavojingas buitines medžiagas ir priemones (pvz., degtukus, skalbimo miltelius, elektrinį virdulį), kritinius įvykius (pvz., gaisrą), pavojingas vietas (pvz., tirpstantį ledą, vandens telkinį), paaiškina galimą elgesį, kad nepakenktų sau ir kitiems; dažniausiai tinkamai elgiasi ugdymo įstaigos aplinkoje ir išvykose.

Žaisdamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas kasdienėse situacijose stengiasi laikytis sveikos gyvensenos: saugo savo kūną, savo ir kitų sveikatą, pateikia sveikatai palankaus ir sveikatai žalingo elgesio pavyzdžių.

Dalyvaudamas įvairiose veiklose atpažįsta, aptaria saugias ir nesaugias žaidimų ir ugdymosi aplinkas, prisideda prie saugios aplinkos užtikrinimo, stengiasi elgtis taip, kad išvengtų ligų ir traumų.

Tyrinėdamas, stebėdamas dažniausiai renkasi sveiką maistą, aktyvų fizinį judėjimą, reflektuoja jų naudą sveikatai.

Žaisdamas, tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas kasdienėse situacijose nusako ir pritaiko pirmosios pagalbos žingsnius: kaip elgtis nelaimės ar ligos atveju, kur kreiptis pagalbos, kaip padėti susirgusiam šeimos nariui.

Žaisdamas, spontaniškai ar tikslingai judėdamas demonstruoja daugumą pagrindinių judėjimo gebėjimų: eina, bėga, šokinėja, meta, gaudo, spiria, atmuša, lipa, dažniausiai išlaiko pusiausvyrą, atlieka nesudėtingus koordinacijos pratimus.

Žaisdamas, mankštindamasis, dalyvaudamas kitose aktyviose veiklose, tyrinėdamas savo kūno galimybes atlieka, kuria nesudėtingus judesių junginius, pratimų derinius, atskiroms kūno dalims skirtus pratimus.

Žaidžia nesudėtingus judriuosius, sportinius, muzikinius, tautinius (lietuvių liaudies ir kitų tautų) žaidimus. Paaiškina žaidimų taisykles, dažniausiai jų laikosi, turi mėgstamų žaidimų.

Stovėdamas, sėdėdamas, judėdamas stengiasi stebėti ir kontroliuoti savo laikyseną ir kvėpavimą.

Judėdamas dažniausiai jaučia asmeninę ir bendrą erdvę, saugo save ir kitus.

Bendrauja ir bendradarbiauja būdamas fiziškai aktyvus poroje, grupėje, komandoje. Priima ir atliepia įvairius komandos nario vaidmenis.

Tyrinėdamas nusako fiziškai aktyvių veiklų poveikį organizmui, pastebi ir įvardina nuovargio požymius, pajaučia poreikį pailsėti.

Žaisdamas, mankštindamasis juda skirtingu tempu ir skirtingomis kryptimis erdvėje, nesunkiai keičia kūno padėtį: atsistoja, atsitupia, atsisėda, atsigula ir t. t., reaguoja į vaizdo ir garso signalus, skirtus dėmesiui atkreipti.

Fiziškai aktyvių veiklų metu laikosi sąžiningo žaidimo taisyklių, susitarimų, siekia bendro tikslo.

Žaisdamas, bendraudamas, bendradarbiaudamas tyrinėja ir aptaria šeimą kaip socialinį darinį (savo bei kitų vaikų šeimas).

Kurdamas santykius, veikdamas grupėje vadovaujasi susitarimais ir savo asmeniniu supratimu, kas yra gera, bloga, teisinga, neteisinga.

Dalyvaudamas kasdienėse situacijose, bendradarbiaudamas savo iniciatyva, elgesiu ir darbais prisideda prie grupės gerovės.

Tyrinėdamas pastebi, nusako ir savaip interpretuoja pilietinės visuomenės ir Lietuvos valstybingumo apraiškas artimojoje aplinkoje.

Stebėdamas, bendraudamas, bendradarbiaudamas, dalyvaudamas įvairiose veiklose tyrinėja savo tautos kultūrą, pastebi ir aptaria jos panašumus ir skirtumus nuo kitų artimoje aplinkoje stebimų tautų kultūrų apraiškų.

Savo socialinėje aplinkoje bendraudamas, bendradarbiaudamas, dalyvaudamas įvairiose veiklose priima žmonių įvairovę.

Bendradarbiaudamas, dalyvaudamas įvairiose veiklose tausoja, tvarko ir laikydamasis susitarimų naudoja savo, kitų žmonių ir bendrus daiktus.

Kasdienėse veiklose patiria dovanojimo, mainų, skolinimosi situacijas.

Žaisdamas, tyrinėdamas, stebėdamas aiškinasi pinigų reikšmę, daiktų piniginę vertę ir formuojasi atsakingo vartojimo nuostatas ir įpročius.

Žaisdamas, tyrinėdamas, stebėdamas aptaria profesijas ir ugdosi pagarbą visiems darbams kaip būdui užtikrinti asmeninę, šeimos ir visuomenės gerovę.

Žaisdamas, stebėdamas, bendradarbiaudamas tyrinėja savo paties augimą ir tuo džiaugiasi, aptaria ir analizuoja savo šeimos istoriją.

Dalyvaudamas kasdienėse situacijose, pasakodamas istorijas ar žaisdamas suvokia laiko tėkmę (pvz., vakar, šiandien, rytoj, prieš tai, dabar, vėliau) ir įvykių nuoseklumą.

Stebėdamas, klausinėdamas, analizuodamas šaltinius (nuotraukas, senus daiktus, knygas ir kt.) tyrinėja jam aktualią praeitį, sieja ją su dabartiniu gyvenimu ir kuria paprasčiausią istorinį pasakojimą.

Pasakodamas apie savo gyvenamą ar dažnai lankomą vietovę samprotauja, kodėl svarbu žinoti savo adresą, nusako ir pasirinktomis arba pasiūlytomis priemonėmis vaizduoja savo kasdienės kelionės maršrutą.

Keliaudamas, tyrinėdamas aplinką ir dalindamasis kelionių įspūdžiais nutolusias vietoves sieja su žmonių gyvenimu, veikla ir pradeda naudoti amžiaus tarpsniui pritaikytus žemėlapius.

Tyrinėja gamtinę ir žmogaus sukurtą artimą aplinką bei joje vykstančius vaikui atpažįstamus pokyčius. Įvardina, analizuoja, lygina ir grupuoja pažintus artimos aplinkos objektus.